Vienas iš patvariausių krikščionybės simbolių - nusileidžiantis balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, kaip pasakojama Jėzaus krikšto istorijoje. Balandžių simbolis naudojamas beveik visose pagrindinėse religijose ir yra vienas iš labiausiai atpažįstamų, tačiau nusileidžiančio balandžio simbolis šiek tiek būdingas krikščionybei.

Pažvelkime į kai kuriuos Šventojo Rašto pasakojimus, jų reikšmę ir simboliką.

Simbolio "Nusileidžiantis balandis" istorija

Balandis simbolizuoja tokias sąvokas kaip taika, optimizmas ir viltis. Jis yra švelnios, grėsmės nekeliančios išvaizdos ir nuo seniausių laikų minimas įvairiose kultūrose. Tai vienas iš dviejų pirmųjų paukščių, paminėtų Biblijoje, ir tekste jis pasikartoja keletą kartų. Keliuose Biblijos pasakojimuose balandžiai naudojami teigiamai, todėl kai kurie krikščionys įtraukė šią simboliką įjų tikėjimą. Pavyzdžiui, balandis yra pagrindinė figūra pasakojime apie Nojų ir Didįjį tvaną, kuris prisidėjo prie tikėjimo, kad balandis ir alyvmedžio šakelė religinėse apeigose senovės izraelitai balandžius naudojo deginamosioms aukoms tabernakulyje ir šventyklose. Mozės Įstatyme nurodyta, kad balandžiai turi būti naudojami tam tikroms aukoms ir apsivalymo apeigoms.

Balandis tapo bendra simboline tema daugelyje religijų, kultūrų ir laikotarpių. Tiek senovės, tiek šiuolaikiniai babiloniečiai balandį laikė religiniu simboliu, o senovės Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regionuose jis taip pat buvo naudojamas kaip savo dievybių emblema. Kinijoje balandis simbolizuoja ilgą gyvenimą, o Japonijoje jis yra taikos emblema ir vaizduojamas su kardu.

Tačiau nusileidžiančio balandžio simbolis yra specifiškai krikščioniškas, minimas Naujojo Testamento pasakojime apie Kristaus krikštą. Jėzus nuėjo prie Jordano upės pasikrikštyti. Aprašoma, kad, išlipęs iš vandens, "jis pamatė Dievo dvasią, nusileidžiančią kaip balandį ir nusileidžiančią ant jo" (Mt 3, 16. 17). Iš šio aprašymo kilo nusileidžiančio balandžio įvaizdis,iš dangaus ateina į žemę.

Nusileidžiančio balandžio reikšmė ir simbolika

"Balandžio" simbolika buvo naudojama įvairiuose kontekstuose, įskaitant religinį, socialinį ir politinį. Biblijoje pateikiamos kelios "nusileidžiančio balandžio" reikšmės:

• Šventosios Dvasios atvaizdas - Kai Jėzus buvo pakrikštytas Jordano upės vandenyse, iš dangaus nusileido ir ant jo apsireiškė šventoji dvasia "kūnišku pavidalu kaip balandis". Ši simbolika įtikino Joną Krikštytoją, kad Jėzus yra Mesijas ir Dievo Sūnus.

• Dievo meilė, pritarimas ir palaiminimas - Po Jėzaus krikšto "pasigirdo balsas iš dangaus: "Šitas yra mano Sūnus, mylimasis, kurį aš patvirtinau." Šiais žodžiais Dievas išreiškė savo meilę ir pritarimą Jėzui. Taigi nusileidžiančio balandžio įvaizdis primena šią sąvoką.

Biblijoje yra ir kitų pasakojimų, kuriuose "balandis" naudojamas teigiamais, prasmingais būdais, kurie prisidėjo prie jo reikšmės krikščionybėje.

• Nekaltybė ir tyrumas - Jėzus liepė savo sekėjams įrodyti, kad jie yra "nekalti kaip balandžiai", ir priminė jiems, kad jie turi būti panašūs į balandžius, tyri ir teisingi žodžiais ir darbais.

• Taikos simbolis - Kai Nojaus paleistas balandis atnešė alyvmedžio lapą, tai rodė, kad potvynio vanduo atslūgsta. Tai teikė tam tikrą paguodą, nes žinojo, kad artėja poilsio ir ramybės metas.

• Ištikima meilė - Giesmių giesmės knygoje įsimylėjėliai vienas kitą vadina balandžiais, nes šie paukščiai pasižymi prieraišumu ir atsidavimu savo partneriams.

Nusileidžiančio balandžio simbolis juvelyrikoje ir madoje

Nusileidžiančio balandžio simbolis dažnai naudojamas kaip motyvas krikščioniškuose papuošaluose. Juvelyriniuose dirbiniuose jis dažnai naudojamas kaip pakabukai, pakabukai, atlapo segtukai ar auskarai. Kadangi tai atpažįstamas krikščioniškas simbolis, jį paprastai nešioja krikščionių tikėjimo išpažinėjai.

Nusileidžiantį balandį taip pat dažnai nešioja bažnyčios vadovai, kurie kartais dėvi dvasininkų marškinius, apsiaustus ir stulpus, kuriuose kaip dekoratyvinis motyvas ar ornamentas pavaizduotas nusileidžiantis balandis.

Trumpai

Nusileidžiantis balandis yra atpažįstamas simbolis krikščionybėje Šiandien šis simbolis simbolizuoja Šventąją Dvasią balandžio pavidalu, rodančią Dievo meilę, pritarimą ir palaiminimą.